riešas

1 ríešas sm. (3) DŽ, Klt, Pmp, riẽšas (4) Ds 1. Kos51, RtŽ, Lkm, Mžš sąnarys, jungiantis rankos plaštaką su dilbiu, kojos pėdą su blauzdos kaulais, čiurna: Par ríešą koja mano sutino J. Par čiurnį ranka gelia, t. y. par staibį, par ríešą JI279. Rankos dilbis nuo ríešo lig alkūnės JI326. Pasitaisiau klumpę, apvyniojęs apivarą per padą, stipriau suveržiau riešą ir pasileidau beveik risčia į priekį J.Balt. Ant mumijos rankų ir kojų riešų užmauti auksiniai žiedai, o ant pirštų – auksiniai įmovai rš. Riešo kaulai, ossa carpi, yra aštuoni. Jie išsidėsto dviem eilėmis rš. Perlaužė ranką per ríešą Vb. Nušalau kojas, daba skauda par ríešus Skrb. Sijonai lig riešų Ps. Klanai lig riešų An. 2. arklio kojos sąnarys prie kanopos: Arklio kojos smego į išmirkusią žemę iki riešų J.Avyž. 3. pirštinės ar kojinės dalis, užmaunama ant čiurnos: Seniau moterys būtinai nusimegzdavo ilgais riešais drobines pirštines MTtVIII100. Nudirbsiu pirštines pirštuotas, dubaltavais riešaĩs Sdk. Riešañ pridėk ir kitoniškų siūlų Trgn. Iš senų riešẽlių nusidirbsiu pirštines Rm. Tik numezgiau pirštines, porą kartų mūvėjau, ir jau riešẽlis prairo Pnd. Mano mergelės riešẽliai išmargyti baltais karolėliais Kp. 4. ppr. pl. Ds žr. riešinė 2: Užsimauk ríešus, kad nebūtų šalta Ut. 5. col. nesubrendę grūdai varpose: Piemenėliai iš paspragintų rugių varpų lukština riešą Rud. Piemenai ríešą svela, o karvės rugiuose Vlk. Rugiai dar su riešù – anksti pjaut Kb. Kap rugiai sąžali su riešù, tai gerai kepelišių pint Vlk. Rugius nukirtus su riešù, šiaudai būna drūtesni Al. Jei linai nepernokę, tai su riešù, tai rauk juos, net liempa (limpa) in rankas Rdš. Jau rugiai mažai prie riẽši, tuoj eisim pjaut Vlk.